Skip to main content
Agriculture and rural development

Vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

Kas yra vietovės, kuriose esama gamtinių ar specifinių kliūčių?

Vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, – tai vietovės, kuriose sunkiau veiksmingai ūkininkauti dėl gamtinių sąlygų keliamų specifinių problemų. Kad ši žemė nebūtų apleista, Europos Sąjunga teikia paramą ir pagal kaimo plėtros programas, ir pagal pajamų rėmimo sistemas.

Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, kriterijai

Kad atitiktų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, skiriamų išmokų reikalavimus, atitinkama žemė turi atitikti vieną iš šių trijų kategorijų:

  • kalnų vietovės, kurios yra atskirtos dėl savo aukščio arba šlaitų statumo;
  • vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, nustatomos remiantis 8 biofiziniais kriterijais ir procedūra, vadinama tikslaus nustatymo metodu;
  • kitos vietovės, kurioms turi įtakos specifinės kliūtys, – jos negali sudaryti daugiau kaip 10 % bendro ES šalies ploto ir jas nustato pati ES šalis.

ES šalys naudoja tas pačias vietoves ir kaimo plėtros išlaidų, ir pajamų rėmimo išmokų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, tikslais.

Kalnų vietovės

Kad būtų klasifikuojama kaip kalnų vietovė, kurioje esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemė turi atitikti kurį nors iš šių kriterijų:

  • ji turi būti aukštyje, kuriame sunku ūkininkauti;
  • joje turi būti stačių šlaitų, dėl kurių negalima naudoti standartinės ūkininkavimo įrangos;
  • ji turi būti į šiaurę nuo 62-osios lygiagretės.

Vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių

Vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, – tai vietovės, kuriose dėl specifinių sąlygų sunku ūkininkauti. Kad būtų laikoma, jog jose esama tų kliūčių, žemę turi neigiamai veikti bent viena iš šių sąlygų:

  • žema temperatūra;
  • sausumas;
  • dirvožemio drėgmės perteklius;
  • ribotas dirvožemio drenažas;
  • nepalanki granuliometrinė sudėtis ir akmeningumas;
  • negilus šaknims palankus sluoksnis;
  • nepalankios cheminės savybės;
  • statūs šlaitai.

Šioms vietovėms taip pat taikoma procedūra, vadinama tikslaus nustatymo metodu. Per ją tikrinama, ar dėl reikšmingų pagerinimų šiose vietovėse nebuvo įveiktos neigiamai ūkininkavimą veikusios sąlygos, pavyzdžiui, buvo dirbtinai nusausintas dirvožemis, kuriame būta drėgmės pertekliaus.

Vietovės, kurioms turi įtakos specifinės kliūtys

Vietoves, kurioms turi įtakos specifinės kliūtys, sudaro žemė, kurią neigiamai veikia kiti veiksniai. Tai vietovės, kuriose kyla didelė rizika, kad gali būti nustota ūkininkauti, ir kuriose svarbu išlaikyti aktyvią ūkininkų bendruomenę, kad būtų galima:

  • išsaugoti arba pagerinti aplinkos būklę;
  • išlaikyti kaimo kraštovaizdį;
  • išsaugoti vietovės turizmo potencialą;
  • apsaugoti pakrantę.

Šias vietoves nustato pačios ES šalys ir jos negali užimti daugiau kaip 10 % bendro šalies ploto.

Kaimo plėtros išmokos vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

ES šalys gali teikti išmokas vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, iš kaimo plėtros fondų. Tų išmokų paskirtis – padengti ūkininkavimo šiose vietovėse ir vietovėse, kuriose kliūčių nėra, finansinį skirtumą.

Pajamų rėmimo išmokos vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

ES šalys gali nuspręsti vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, teikti specialias pajamų rėmimo išmokas. Šiuo metu tokia išmoka teikiama tik Danijoje ir Slovėnijoje. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, ūkininkams skiriamoms papildomoms išmokoms gali būti naudojama iki 5 % nacionalinių pajamų rėmimui skirtų lėšų.