Skip to main content
Agriculture and rural development

Naujoji bendra žemės ūkio politika 2023–2027 m.

Naujoji bendra žemės ūkio politika bus labai svarbi žemės ūkio ir miškininkystės ateičiai užtikrinti ir Europos žaliojo kurso tikslams pasiekti.

Naujasis darbo metodas

Naujoji BŽŪP – modernizuota politika, kurioje daug dėmesio skiriama rezultatams ir veiksmingumui.

10 konkrečių tikslų

BŽŪP daugiausia dėmesio skiriama dešimčiai konkrečių tikslų, susijusių su bendrais ES socialinio, aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo žemės ūkyje ir kaimo vietovėse tikslais.

Nacionaliniai strateginiai planai

Kiekviena ES šalis parengs nacionalinį BŽŪP strateginį planą, derindama pajamų rėmimo, kaimo plėtros ir rinkos priemonių finansavimą. Rengdamos savo strateginius planus, ES šalys prisidės prie dešimties konkrečių tikslų, pasitelkdamos Komisijos pateiktą plačių politinių priemonių rinkinį, kuris gali būti pritaikytas nacionaliniams poreikiams ir pajėgumams.

Dėmesys veiksmingumui ir rezultatams

BŽŪP teisės aktuose nustatytas bendras rodiklių rinkinys, kuris yra naujos veiksmingumo, stebėsenos ir vertinimo sistemos dalis. Rodikliai bus stebimi rengiant metines veiklos rezultatų ataskaitas ir dukart per metus atliekant BŽŪP strateginių planų rezultatų peržiūrą, kad būtų įvertinta ES šalių pažanga, padaryta siekiant savo tikslų ir BŽŪP tikslų.

Pagrindinės reformų sritys

Naujojoje BŽŪP numatyta keletas politikos reformų, kuriomis siekiama remti perėjimą prie tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės ES.

Ekologiškesnė BŽŪP

Naująja BŽŪP remiamas daug didesnis žemės ūkio indėlis siekiant Europos žaliojo kurso tikslų:

  • platesnio užmojo žalieji tikslai. BŽŪP planai atitiks aplinkos ir klimato teisės aktus. Savo BŽŪP strateginiame plane kiekviena ES šalis bus įpareigota parodyti didesnius užmojus aplinkos ir klimato politikos srityje, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu (išvengti regreso), o pakeitus klimato ir aplinkos teisės aktus, planą turės atnaujinti;
  • prisidėti prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Nacionaliniais BŽŪP strateginiais planais bus prisidedama prie žaliojo kurso tikslų (BŽŪP rekomendacijose išdėstyta, kokio indėlio tikimasi);
  • griežtesnės sąlygos. BŽŪP paramos gavėjų išmokos bus susietos su griežtesniais privalomais reikalavimais. Pavyzdžiui, kiekviename ūkyje ne mažiau kaip 3 proc. ariamosios žemės bus skiriama biologinei įvairovei ir negamybiniams elementams. Be to, bus suteikta galimybė gauti paramą pagal ekologines sistemas ir padidinti tą dalį iki 7 proc. Taip pat bus apsaugotos šlapžemės ir durpynai;
  • ekologinės sistemos. Bent 25 proc. tiesioginėms išmokoms skirto biudžeto bus skirta ekologinėms sistemoms, kuriomis bus labiau skatinama klimatui ir aplinkai nekenkianti ūkininkavimo praktika ir metodai (pvz., ekologinis ūkininkavimas, agroekologija, sekvestruojamasis ūkininkavimas ir kt.), taip pat gyvūnų gerovės gerinimas;
  • kaimo plėtra. Bent 35 proc. lėšų bus skirta klimato, biologinės įvairovės, aplinkos ir gyvūnų gerovės rėmimo priemonėms;
  • veiksmų programos. Vaisių ir daržovių sektoriuje pagal veiksmų programas bent 15 proc. jų išlaidų bus skiriama aplinkai (palyginti su 10 proc. dabartiniu programavimo laikotarpiu);
  • klimatas ir biologinė įvairovė. 40 proc. BŽŪP biudžeto turės būti susiję su klimatu ir tvirtai remti bendrą įsipareigojimą 10 proc. ES biudžeto skirti biologinės įvairovės tikslams iki ES daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio pabaigos.

Teisingesnė BŽŪP

Pagal naująją BŽŪP parama teikiama tiems, kuriems jos labiausiai reikia:

  • perskirstomoji pajamų parama. ES šalys turės bent 10 proc. savo tiesioginių išmokų skirti pajamų perskirstymo rėmimo priemonei, kad būtų geriau tenkinami mažesnių ir vidutinių ūkių pajamų poreikiai;
  • aktyvūs ūkininkai. Naujuose teisės aktuose pateikiama privaloma, bet lanksti aktyvaus ūkininko apibrėžtis, kurią turi nustatyti ES šalys, įskaitant vykdomos veiklos lygį. Tam tikrą ES paramą gali gauti tik aktyvūs ūkininkai;
  • socialinių paramos sąlygų taikymas. BŽŪP išmokos bus susietos su tam tikrų ES darbo standartų laikymusi, o paramos gavėjai bus skatinami gerinti darbo sąlygas ūkiuose;
  • išmokų suvienodinimas. Naujojoje BŽŪP pajamų rėmimo lygiai bus labiau suvienodinti tiek atskirose ES šalyse, tiek tarp ES šalių;
  • parama jauniesiems ūkininkams. ES šalys turės bent 3 proc. savo tiesioginių išmokų biudžeto paskirstyti jauniesiems ūkininkams pajamų ar investicijų paramos forma arba remiant verslą pradedančius jaunuosius ūkininkus;
  • lyčių pusiausvyros gerinimas. lyčių lygybė ir aktyvesnis moterų dalyvavimas žemės ūkyje pirmą kartą yra BŽŪP strateginių planų tikslų dalis. ES šalys turi įvertinti šiuos klausimus ir spręsti nustatytas problemas;

Konkurencingumo didinimas

Naujoji BŽŪP sustiprins ūkininkų padėtį tiekimo grandinėje ir padidins žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą:

  • geresnė derybinė galia. Naujos taisyklės sustiprins gamintojų bendradarbiavimą, paskatinant ūkininkus bendradarbiauti ir suteikiant jiems galimybę rinkoje sukurti kompensacinę galią;
  • orientavimasis į rinką. Naujojoje BŽŪP išlaikomas bendras ankstesnių reformų orientavimasis į rinką, skatinant ES ūkius suderinti pasiūlą su paklausa Europoje ir už jos ribų;
  • krizių rezervas. Siekiant įveikti būsimas krizes, pagal reformuotą BŽŪP numatytas naujas finansinis rezervas, kurio vertė sieks ne mažiau kaip 450 mln. EUR per metus;
  • parama vyno sektoriui. Susitarta dėl konkrečių taisyklių, kuriomis siekiama pagerinti paramą vyno sektoriui.

Tvirtas biudžetas

BŽŪP ir toliau bus skiriamas tvirtas ilgalaikis biudžetas.

BŽŪP finansavimas

2021–2027 m. laikotarpiu BŽŪP skirta 387 mlrd. EUR. Lėšos bus skiriamos iš dviejų skirtingų fondų: Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), kurio vertė siekia 291,1 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis); ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuris sieks 95,5 mlrd. EUR.

Priemonė „Next Generation EU“

EŽŪFKP biudžetą sudaro 8 mlrd. EUR iš priemonės „Next Generation EU“ lėšų, skirtų padėti kaimo vietovėms įgyvendinti struktūrinius pokyčius, būtinus Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės pertvarkos tikslams pasiekti.

Skiriamų sumų perkėlimai

ES valstybėms bus suteikta galimybė labiau pritaikyti šią politiką prie savo žemės ūkio sektoriaus prioritetų – jos galės perkelti iki 25 proc. savo BŽŪP skirtų asignavimų iš pajamų paramos į kaimo plėtros asignavimus (ir atvirkščiai). ES šalys gali taikyti papildomas lankstumo priemones tam tikrais konkrečiais tikslais, pavyzdžiui, remiant aplinkosaugos ir klimato srities tikslus, remiant jaunus ūkininkus ir šalių, kuriose tiesioginės išmokos yra mažesnės už vidutines, atveju.

Žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos

Pažangiam ir tvariam žemės ūkio sektoriui užtikrtinti labai svarbu skatinti mokslinius tyrimus, dalijimąsi žiniomis ir inovacijas.

Vykdydama savo įsipareigojimą remti mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkio srityje, Komisija pasiūlė iš programos „Europos horizontas“ skirti 10 mlrd. EUR su maistu, ūkininkavimu, kaimo plėtra ir bioekonomika susijusiems projektams.

Reformuotai BŽŪP bus naudingos šios didesnės investicijos, jas pasitelkus tvirtesnėmis žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemomis (AKIS) bus siekiama skatinti inovacijų projektų plėtojimą, skleisti jų rezultatus ir skatinti kuo plačiau jais naudotis. Ūkių konsultavimo paslaugos bus pagrindinė dalijimosi naujomis žiniomis ir idėjomis priemonė.

BŽŪP reformos tvarkaraštis

  1. 2027 m.

    Komisija atliks antrą kiekvieno BŽŪP strateginio plano veiklos rezultatų peržiūrą.

  2. 2026 m.

    2026 m. atliekant tarpinį vertinimą bus įvertinti naujosios BŽŪP rezultatai.

  3. 2025 m.

    Komisija atliks pirmąją kiekvieno BŽŪP strateginio plano veiklos rezultatų peržiūrą ir prireikus paprašys ES šalių imtis konkrečių tolesnių veiksmų. 

  4. 2024 m.

    Nuo 2024 m. kiekviena ES šalis pateiks metinę veiklos rezultatų ataskaitą ir surengs metinį peržiūros posėdį su Komisija.

  5. 2023 m. gruodžio mėn.

    2023 m. pabaigoje Europos Komisija pateiks ataskaitą, kurioje bus įvertintos bendros visų BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo pastangos, ypatingą dėmesį skiriant bendram užmojui pasiekti žaliojo kurso tikslus.

  6. 2023 m. sausio mėn.

    BŽŪP strateginiai planai pradedami vykdyti.

  7. 2021 m. gruodžio mėn.

    2021 m. gruodžio 2 d. oficialiai priimtas susitarimas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. kiekviena ES šalis pateiks savo BŽŪP strateginį planą. Komisija per šešis mėnesius turės įvertinti ir patvirtinti planus.

  8. 2021 m. birželio mėn.

    Po kelių trišalių dialogų 2021 m. birželio 25 d. buvo pasiektas preliminarus politinis susitarimas dėl BŽŪP reformos.

  9. 2020 m. lapkričio mėn.

    2020 m. spalio mėn. Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl savo atitinkamų derybinių pozicijų, todėl lapkričio 10 d. įvyko pirmasis trijų institucijų trišalis dialogas.

  10. 2018 m. birželio mėn.

    2018 m. birželio 1 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP reformos.

Teisinis pagrindas

Reforma apima tris reglamentus, kurie bus pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d.:

2021 ir 2022 m. galioja pereinamojo laikotarpio reglamentas, kuriuo panaikinamas atotrūkis tarp dabartinių ir naujų teisės aktų.

Dokumentai

Factsheet: Green Deal targets for 2030 and agricultural production studies
English
(1.36 MB - PDF)
Parsisiųsdinti
Factsheet – a greener and fairer CAP
English
(1.95 MB - PDF)
Parsisiųsdinti
List of potential agricultural practices that eco-schemes could support
English
(2.41 MB - PDF)
Parsisiųsdinti
How the new CAP will contribute to the European Green Deal
English
(3.02 MB - PDF)
Parsisiųsdinti
Building stronger agricultural knowledge and innovation systems
English
(770.57 KB - PDF)
Parsisiųsdinti
Report: preparing for future AKIS in Europe
English
(13.42 MB - PDF)
Parsisiųsdinti
Brochure on the environmental benefits and simplification of the post-2020 CAP
English
(3.02 MB - PDF)
Parsisiųsdinti