Ar gyvulininkystė iš tiesų prieštarauja tvarumui, ar ji gali prisidėti prie tvaraus žemės ūkio?

Tvarus gyvulininkystės sektorius yra strateginis ES tikslas. Gyvulininkystės produkcija gali būti tvarios maisto sistemos, kurioje efektyviai naudojami ištekliai, išsaugoma biologinė įvairovė ir bendrai stiprinama aplinka, dalis. Padaryta pažanga: 1990–2022 m. ES gyvulininkystės sektoriuje išmetamas teršalų kiekis sumažėjo 23 proc., o ūkininkavimo sektoriuje išmetamas metano kiekis sumažėjo 21 proc., nors ūkiuose pagaminama daugiau. Galima nuveikti dar daugiau.

Įgyvendinant ES ekologines sistemas remiami tiksliniai veiksmai, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti gyvulininkystės poveikį ir padidinti jos naudą. Pavyzdžiui, verčiantis ekstensyviąja ganykline gyvulininkyste galima:

• gaminti vilną ir biomasę,
• išsaugoti biologinę įvairovę,
• saugoti anglies dioksidą,
• kontroliuoti dirvožemio eroziją,
• užkirsti kelią miškų gaisrams,
• išsaugoti kraštovaizdžius.

Apskritai ekologinės sistemos apims 68 proc. viso ūkininkavimui naudojamos ES žemės ploto.

ES taip pat remia investicijas į technologijas ir praktiką, kuriomis mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis, įskaitant:

• mėšlo ir srutų tvarkymą biodujoms, atsinaujinančiajai energijai gaminti,
• tikslųjį ūkininkavimą ir šėrimą,
• specialią įrangą atliekoms be deguonies skaidyti (anaerobiniai skaidikliai),
• veisimo programas,
• tikslą užtikrinti, kad bandos būtų sveikos ir veiksmingos.

Kita gyvulininkystės nauda

• Gyvulininkystė jau šimtus metų yra neatsiejama žmogaus veiklos dalis. Dėl iš gyvūninių produktų gaunamų reikalingų baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų ji prisidėjo prie žmogaus raidos.  Socialiniu ir ekonominiu požiūriu gyvulininkystės sektorius yra labai svarbus tiekiant maistą žmonėms ir kaimo vietovių gyvybingumui – 40 proc. visos ES žemės ūkio pridėtinės vertės sukuria gyvulininkystės produkcija;
• 50 proc. ES gyventojų suvartojamų baltymų gaunama iš gyvūninių produktų.

Taigi gyvulininkystė yra labai svarbus ES žemės ūkio maisto produktų sistemos ramstis, padedantis užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, užimtumą kaimo vietovėse, išsaugoti įvairų ir gražų kraštovaizdį visoje Europoje, taip pat mūsų kultūros paveldą. Ji teikia nuo Europos gastronomijos kultūros ir tradicijų neatsiejamus maisto produktus, be kurių neįmanoma suprasti Europos žemės ūkio.

Be to, gyvulininkystės ūkiai dažnai yra šeimos ūkiai, kuriuose ES dirba apie 4 mln. žmonių. Daugelyje atokių vietovių, ypač kalnuotose vietovėse, gyvulininkystės produkcijos gamyba suteikia galimybių ten, kur galima verstis tik nedaugeliu ekonominės veiklos rūšių, ir padeda kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse.

Gyvulininkystės vaidmuo žemės ūkyje yra aiškus: 

• gyvuliai ėda organines medžiagas, kurių žmonės negali vartoti, – 86 proc. gyvulių pašarų nėra tinkami vartoti žmonėms;
• gyvuliai ganomi laukuose, kurie negali būti naudojami pasėliams auginti, – taip yra 57 proc. ganyklų atveju;
• gyvulių mėšlas yra būtinas pasėliams auginti.

Komisija taip pat pradėjo naują gyvulininkystės darbo kryptį, kuria bus siekiama parengti ilgalaikes politikos kryptis, kad ES gyvulininkystės sektorius būtų patikimas ir tvarus, ekonomiškai gyvybingas, tausojantis aplinką ir socialiai įtraukus.